- −27%
- Otsas
Weekly Deals
Weekly Deals
-
-
Lašinimo juosta 16 / 14 mil / 30cm / 2,0l/h HIRRO DRIP 1000m196,08 € −17% 162,75 €
-
-
Prieškambario komplektas NOVA 145x40xH137cm, ąžuolas/juodas237,35 € −28% 170,89 €
Stimuliuoja augalų augimą.
5U 125w V2 5500 liumenų 2100K
305 µmol/m2/s
Cokolis E40
220-240V, 50/60Hz
Saulės šviesa yra būtina augalams bet kuriame vystymosi etape, nes šviesa yra energijos šaltinis, užtikrinantis augalo poreikius. Augalų gyvybinė veikla atsiranda dėl fotosintezės, kuri padeda augalams neorganines medžiagas (vandenį, anglies dioksidą) paversti organinėmis medžiagomis, sugeriant šviesą. Todėl proceso sėkmė priklauso nuo:
Oro temperatūros
Reikalingas vandens kiekis
šviesos stiprumas
CO2 kiekis
Svarbu suprasti, kad saulės šviesa turi platų spindulių spektrą (violetinė, mėlyna, žalia, geltona, raudona ir kt.), ty nėra vienalytė, todėl organizuojant dirbtinę šviesą augalams, būtina atsižvelgti į jų poreikį šviesos spektrui, taip pat nereikėtų pamiršti apie šviesos periodo trukmę, kai augalas budi ir kai ilsisi.
Šviesos dienos valandos
Skirtingų tipų augalai renkasi skirtingą šviesos paros laiką. Augalų santykio su šviesa požiūriu jie skirstomi į tris grupes: fotofilinius, atspalvius tolerantiškus ir šešėliui abejingus. Šviesaus paros valandų pažeidimas gali gerokai sutrikdyti augalo augimo tarpsnį, todėl verta iš anksto pasidomėti, kiek reikia išauginto augalo šviesos periodo.
Reguliuojant dienos šviesos ilgį galima kontroliuoti augalų augimo tarpsnius (vegetacinę stadiją, žydėjimo laiką).
Kokios šviesos reikia
Iki šiol žinoma, kad didžiausią įtaką augalams daro raudonas ir mėlynas spektras. Tuo pačiu metu didžiausias fotosintezės intensyvumas tenka raudonai šviesai, tačiau tyrimai rodo, kad tik raudonoje šviesoje auginamos salotos turi didesnį žaliosios masės kiekį nei salotos, auginamos raudonai mėlyna šviesa, tačiau jų lapuose yra mažiau medžiagų, pvz. chlorofilas, polifenolis ir antioksidantas.
mėlyna šviesa
Užtikrina žemų, pritūpusių augalų formavimąsi. Neleidžia per daug ištempti augalo, stiebas tampa storesnis, lapai yra didesni su tamsiai žaliu atspalviu. Mėlyna šviesa yra atsakinga už augalų vystymąsi.
Skatina baltymų, kai kurių vitaminų susidarymą.
Padidina augalo atsparumą šalčiui.
Suteikia fototropizmą (augalas seka saulę ir pasisuka į šviesą), nes augaluose esantis pigmentas jautrus mėlyniesiems spinduliams.
Įtakoja šaknų sistemos formavimąsi.
raudona šviesa
Skatina greitą augalo augimą/tūrį, vystymąsi ir žydėjimą.
Atsakingas už vaisių nokinimą.
Išvada: mėlyna šviesa suteikia pradinę augimo ir vystymosi fazę (vegetacinę stadiją), o raudona – vaisingumo / energingo augimo (žydėjimo) signalą. Daugeliu atvejų daigams reikalingas tik mėlynas spektras, esant tam tikram mėlynos ir raudonos šviesos balansui, galima paveikti skirtingas augimo fazes, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Aukštis ir lempos galia
Jei su lempos galia viskas itin paprasta, kuo didesnė galia, tuo geresnis rezultatas bus, tai aukštis yra gana specifinė reikšmė ir tik patirtis bei stebėjimai padės pakoreguoti jo optimalią reikšmę. Jei atidengtas delnas priešais lapus jaučia šilumą nuo lempos, jį reikia pakelti aukščiau. LED ir CFL (ECL) lempos šiuo atveju turi pranašumą prieš kitas lempas, jas dėl prasto šilumos išsklaidymo galima pastatyti gana arti augalo. Esant stipriam lempos šilumos išsklaidymui, būtina pagaminti šilumos kriauklę.
Jei lapai susisuka, užsidaro, tuomet reikia apriboti foninio apšvietimo laiką, pakelti lempą aukščiau.
Pakabos aukštis taip pat priklauso nuo to, ar lempa yra pagrindinis šviesos šaltinis, ar ji naudojama kaip foninis apšvietimas. Jei nėra kito šviesos šaltinio, išskyrus lempą, tai aukščio diapazonas yra 15-100 cm (vidutinis „efektyvumo-apšvietimo plotas“ 60-70 cm), esant papildomam apšvietimui 15-200 cm (vidutiniškai 100-120 cm). Tikslesnis reguliavimas priklauso nuo reikiamo šviesos ploto, taip pat nuo augalo fotofiliškumo.